Tķu rįš til aš fį börn til aš fylgja fyrirmęlum (fyrir foreldra barna į aldrinum 1-12 įra)

1.     Fękka fjölda fyrirmęla yfir daginn.

2.     Ekki gefa fyrirmęli žegar barniš er ķ leik. Einbeita sér frekar aš žvķ aš gefa barninu athygli (t.d. horfa į eša snerta létt) žegar žaš leikur sér og hrósa žvķ žegar žś ert įnęgš(ur) meš žaš sem barniš er aš gera. Vera til stašar fyrir barniš og taka žvķ vel žegar žaš vill sżna žér eitthvaš.

3.     Gefa skżr fyrirmęli sem fela ķ sér verknaš sem hęgt er aš fylgja eftir (t.d. komdu, taktu diskinn žinn, osfrv.). Ekki gefa fyrirmęli um aš borša, sofa, pissa/hafa hęgšir ķ klósettiš eša tala (t.d. „segšu fyrirgefšu“). Žessa fęrni žarf aš kenna meš mótun ef barniš hefur ekki lęrt hana į višeigandi aldurskeiši.

4.     Gefa marga valkosti yfir daginn utan skipulegs ķhlutunartķma og żta žannig undir tilfinningu barnsins aš žaš hafi stjórn į eigin lķfi. Til dęmis aš leyfa žvķ aš velja  į milli nokkurra valkosta um fatnaš eša hvaš žaš fęr ķ drekkutķma eša ķ hvaša röš eigi aš gera hlutina.

5.     Nefna nafn barnsins įšur en fyrirmęli eru gefin, bķša ašeins og halda fyrst įfram žegar barniš hefur svaraš žér, horfir į žig og er hętt žvķ sem žaš var aš gera. Kenndu žetta meš žvķ aš:

a.     Segja barninu eša kenna žvķ aš žegar nafn žess er nefnt ętlist žś til žess aš žaš hętti žvķ sem žaš er aš gera, svari meš „jį“-i, horfi į žig og bķši eftir fyrirmęlum.

b.    Mikilvęgt er aš nota nafn barnsins lķka ķ upphafi setningar žegar žś hrósar žvķ. Og rétt įšur en žś gefur žvķ góšgęti eša žegar žaš fęr aš gera eitthvaš sem žvķ finnst skemmtilegt. Žannig fyllist barniš įhuga žegar nafn žess er nefnt. Žaš skiptir mįli aš barniš geti įtt von į skemmtilegum hlutum žegar žaš heyrir nafniš sitt žannig aš nafn žess sé ekki eingöngu tengt viš fyrirmęli.

6.     Gefa stutt, skżr og hnitmišuš fyrirmęli, til dęmis: „Jón.... settu alla kubbana ķ kassann“ en foršast óljós oršmörg eša óbein skilaboš eins og: „Lįttu ekki svona“, eša „Mér finnst nś vera kominn tķmi til aš einhver annar en ég taki til hér į heimilinu“.

7.     Ef barniš žitt er ekki fariš aš svara nafni, reyndu žį aš vera nįlęgt žvķ og ķ hęš viš žaš žegar žś gefur fyrirmęlin. Snertu öxl žess eša handlegg og nįšu fyrst athygli barnsins, til dęmis meš smį hrósi. Žį vęri hęgt aš leggja hendur žķnar varlega yfir hendur barnsins ef žaš er enn upptekiš af einhverju sem žaš er meš ķ höndunum. Sķšan orša fyrirmęlin žannig aš žaš komi fram hvaš barniš į aš gera en ekki žaš sem barniš į ekki aš gera.

8.     Gefšu fyrirmęli ķ žremur žrepum (segja, sżna, hjįlpa). Alltaf aš fylgja žvķ eftir sem žś bišur barniš um.

a.     Žegar žś hefur nįš athygli barnsins gefšu žvķ nįkvęm og skżr fyrirmęli eins og „nįšu ķ boltann“.

b.    Ef barniš hlżšir ekki žessum einföldu og skżru fyrirmęlum eftir 5 sekśndur, endurtaktu žau žį og ķ žetta sinn sżnir žś barninu hvernig žś ętlast til žess aš žaš geri.

c.     Ef barniš fer ekki heldur eftir žessum fyrirmęlum 5 sekśndum seinna endurtaktu žį fyrirmęlin aftur og beindu žvķ žį mjśklega aš žvķ sem žaš į aš gera, til dęmis meš žvķ aš taka hönd žess mjśklega ķ žķna og fęra žaš aš boltanum sem žaš į aš nį ķ. Alltaf fara eins varlega og nota sem minnsta stżringu og hęgt er aš komast af meš. Passa aš tónn raddar žinnar sé ešlilegur og vingjarnlegur, ekki byrsta žig. Žaš er mikilvęgt aš grķpa ekki inn ķ meš žvķ aš ljśka verkinu fyrir barniš og aš sżna ekki neikvęšri hegšun athygli mešan žś ert aš leišbeina žvķ.

d.    Ef barniš fylgir fyrirmęlunum strax eftir fyrstu leišsögn (munnleg fyrirmęli) eša ķ annaš skipti (munnleg fyrirmęli og žvķ sżnt hvaš į aš gera) – hrósašu žį barninu og oršašu žaš sem barniš gerši vel. Til dęmis aš segja: „Žakka žér fyrir aš taka upp boltann“ eša „Dugleg(ur) ertu aš taka upp boltann“. Ef žś žurftir aš hjįlpa barninu meš žvķ aš nota lķkamlega snertingu viš leišsögnina (žrišja žrepiš) skaltu ekki hrósa barninu sérstaklega en einfaldlega halda įfram og gefa nęstu fyrirmęli eša snśa žér aš öšru sem liggur fyrir.

9.     Hrósašu barninu eša gefšu žvķ ašra višurkenningu žegar įstęša er til og jafnvel stöku sinnum einhverja umbun žegar žaš fylgir fyrirmęlum žķnum. Ef barniš hlżšir ekki er mikilvęgt aš veita žvķ sem minnsta athygli (bęši jįkvęša sem og neikvęša athygli), en sjį til žess aš fyrirmęlunum sé fylgt eftir.

10.  Ef barniš fęr reišikast eša sżnir įrįsarhegšun žegar žvķ eru gefin fyrirmęli er hęgt aš setja barniš ķ hlé ķ 1-2 mķnśtur į öruggan staš žar sem žaš hefur ekki ašgang aš afžreyingu og getur róaš sig. Aš hléinu loknu er barninu gefin fyrirmęlin aftur. 

Ten Compliance Strategies for Use in the Home by Parents og Young Children (1 to 12 years of age) eftir Gregory Hanley og Lauren Beaulieu viš Wester New England University (2011). Žżtt meš leyfi Gregory Hanley.

© Margrét Valdimarsdóttir, Tinna Björk Baldvinsdóttir og Atli Freyr Magnśsson žżddu, Greiningarstöš, aprķl 2013.

Greiningar- og rįšgjafarstöš rķkisins

Digranesvegur 5 | 200 Kópavogur
Sķmi 510 8400 | Fax 510 8401
Kennitala: 570380-0449

Skiptiborš er opiš virka daga
frį kl. 8.30-12.00 og 13.00-15.00

Staðsetning

Skrįšu žig į póstlistann hjį okkur

Fáðu rafræn fréttabréf send á netfangið þitt

Svęši